- papykis
- pãpykis sm. (1) K, J, Jnšk, Pšl; Q233, R, papykỹs (3b) K pyktis, įniršis, supykimas: [Slunkius] man iš pãpykio kone visą nupešė kiaušę K.Donel. Nebūk greitas ant papykio B. Karvei užeina toks pãpykis, kad duria net man Žml. Grigienė krūptelėjo iš papykio V.Kudir. Matau čia kruvinai ugningą papykį Vd. Painioja tiesą ir melą, klausydamos papykio balso HI. Ir teip regėdami jo paniekinimą kančioj, neimtume papykio SPII218. Ir jam per širdį ėjo, ir jo papykis užsidegė dėl zokano Bb1Mak2,24. Jo papykis pereis, ir jis užmirš RB1Moz27,45.
Dictionary of the Lithuanian Language.